„Istorija“. Mokslo darbai. 88 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

Vytenis Almonaitis pristato Raudžių (Nemunijos) piliakalnį netoli Nemuno ir Šešupės santakos (Kaliningrado sritis). Piliakalnį sieja su XIII–XIV a. rašytiniais šaltiniais ir kelia hipotezę, kad „1360 m. Vokiečių ordinas čia buvo pastatęs Skalvos (Czalwen) pilį“. Autorius istoriografiją papildo nauju teiginiu, kad „netoli piliakalnio esantis Sokaičių kaimas (dabar – Pagėgių sav.) seniau vadintas Lėgučiais ir yra žinomas nuo 1394 m.“.

Aelita Ambrulevičiūtė nagrinėja Vilniaus pirklių krikščionių dinastijas, ypatingą dėmesį skirdama jų socialinės padėties įtvirtinimui ir jų tapatybę stiprinusių veiksnių XIX a. antrojoje pusėje aptarimui. Autorė daro išvadą, kad „dinastijoms priklausę pirkliai socialinę tapatybę stiprino akcentuodami ilgalaikes šeimos verslo tradicijas“.

Laima Budzinauskienė pristato XIX amžiaus Vilniaus bažnyčiose muzikavusias kapelas, jų veiklos bei atliekamo repertuaro kontekstą, gilinasi į grigališkojo choralo giedojimo tradicijas bei XIX a. pabaigoje iškilusią chorinę kultūrą.

Laima Kiauleikytė tęsia XVIII–XIX a. sandūros muzikinio Lietuvos miestelėnų repertuaro tyrimus ir aptaria XIX a. vidurio Lietuvos miestuose ir miesteliuose skambėjusios muzikos stilių, žanrus, muzikos pedagogų naudotą muzikinę pedagoginę literatūrą bei „tautinio muzikinio atgimimo poreiškius“.

Mindaugas Tamošaitis analizuoja Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos požiūrį į Lietuvos užsienio politiką autoritariniu laikotarpiu 1926–1940 m. Atskleidžia valstiečių liaudininkų nuomonę apie Lietuvos santykius su Lenkija, Vokietija, Sovietų Sąjunga ir kitomis Europos valstybėmis.

Leidinyje dvi recenzijos.

Aldona Gaigalaitė vertina Joanos Vigos Čiplytės monografiją „Žmogus – aukščiau visokios kainos“, skirtą diplomatui, teisininkui, publicistui Jonas Aukštuoliui. Recenzijos autorė teigia, kad „knygos turinys gausus naujų dokumentų ir šaltinių“, o V. J. Čiplytė, „pasinaudodama jais ir iki jos rašytais darbais apie Lietuvos diplomatinę tarnybą 1918–1940 m., pateikė palyginti išsamią Jono Aukštuolio biografiją“.

Juozas Skirius supažindina skaitytojus su nauju lietuvių istoriografijoje Daivos Simanavičiūtės tyrimu apie Pasaulio lietuvių bendruomenės raidą XX a. 5–8 dešimtmečiais. Recenzentas teigia, kad „jaunoji istorikė atliko svarų tyrimą, kuris jau dabar įeina į reikšmingų darbų, skirtų lietuvių emigracijai nušviesti, sąrašą“ ir „užpildė dar vieną istorinio pažinimo spragą“.

Sandra Grigaravičiūtė