„Istorija“. Mokslo darbai. 98 tomas
Valdas Selenis. Mokslinė konferencija apie keliones ir turizmą
Spausdinti

2015, t. 98, Nr. 2, p. 103–104 / Vol. 98, No. 2, pp. 103–104, 2015

pdf_button PDF

2015 m. gegužės 7 d. Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultete vyko nacionalinė mokslinė konferencija „Nuo kelionių iki turizmo istorijos“, kurią organizavo Lietuvos edukologijos universitetas kartu su Mykolo Romerio universitetu. Konferencijos organizacinį komitetą sudarė doc. dr. Robertas Jurgaitis (pirmininkas, Lietuvos edukologijos universitetas), doc. dr. Vytenis Almonaitis (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Domininkas Burba (Lietuvos edukologijos universitetas), doc. dr. Pavel Lavrinec (Vilniaus universitetas), prof. dr. Aivas Ragauskas (Lietuvos edukologijos universitetas) ir doc. dr. Brigita Žuromskaitė (Mykolo Romerio universitetas). Perskaityta dvylika pranešimų, dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos edukologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus kolegijos.

Atidarydamas konferenciją Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU) Istorijos fakulteto dekanas akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša pasidžiaugė, kad konferencijoje dalyvauja nemažai Lietuvos aukštųjų mokyklų, be to, pastebėjo, jog kitoje konferencijoje reikėtų ir archeologo pranešimo, nes kelionės prekybiniais tikslais buvo gana intensyvios dar Antikos laikais. Senovės romėnai buvo išplėtoję itin pažangų kelių tinklą su tokia kelių danga, kokios analogų nebuvo iki pat XIX a. pabaigos. Mykolo Romerio universiteto (toliau – MRU) Politikos ir vadybos fakulteto dekanė dr. Barbara Stankevič taip pat pasidžiaugė, jog konferencija vyksta aktualia kelionių ir turizmo tema, palinkėjo, kad tokia konferencija galėtų tapti tradicija.

Pirmą gausiai iliustruotą ir teoriniais bei praktiškais pavyzdžiais iš įvairių pasaulio šalių ir miestų pagrįstą pranešimą apie „Genius loci arba vietos dvasios terminą, fenomeną ir jo evoliucijos istoriją“ perskaitė Vilniaus universiteto (toliau – VU) profesorė Rasa Čepaitienė.

LEU profesorius Dainius Vaitiekūnas konferencijoje negalėjo dalyvauti, todėl jo pranešimą perskaitė docentas Robertas Jurgaitis. Pranešime „Kelionių semiotikos teoriniai kontekstai“ buvo nagrinėjami Algirdo Juliaus Greimo, Tomo Venclovos, Jurgos Ivanauskaitės ir kitų teoretikų bei rašytojų tekstai.
LEU profesorius Aivas Ragauskas perskaitė itin didelio susidomėjimo sulaukusį pranešimą „Skraidė į Šatrijos kalną...“ Įsivaizduojamų raganų kelionių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje geografija XVII– XVIII a.“. Prelegentas pažymėjo, kad miesto teismų bylose raganavimu kaltintų žmonių mastai buvo ne tokie kaip Vakarų Europoje, tačiau tokių bylų yra daugiau, negu manyta iki šiol. Skirtumas nuo Vakarų Europos pasireiškė tuo, kad raganos ir raganiai nebuvo kaltinami erezija, o tik burtais, kerėjimais ir gebėjimu „nuskristi“ nedidelius atstumus į konkretų kalną ar net medį. Žinoma, taip buvo susidorojama su „nepatogiomis“ moterimis ir jų šeimomis. Prelegentas supažindino auditoriją su idėja inicijuoti paminklo nekaltoms „raganų medžioklės“ aukoms atminti sukūrimą ir pastatymą, nes Europoje tokių paminklų jau yra nemažai.

LEU docentė ir Lietuvos istorijos instituto darbuotoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė aptarė Naujųjų laikų epochos kelionių dokumentus, pristatė jų rūšis, pažymėjo, kad dokumentai, vadinami gleitais, gali būti laikomi pasais – kaip ir kariniai pasai. Kelionių dokumentų standartizacija buvo susijusi su valstybės centralizacija.

Trumpai apžvelgsime ir kitus konferencijos pranešimus. VU docentas Pavel Lavrinec aptarė rusų rašytojų kelionių į Vilnių XIX a. aprašymus, iš kurių žymiausias – Fiodoro Dostojevskio žmonos dienoraštis. VU darbuotojas Rolandas Gustaitis pranešime apie Augustą Zienovičių, XIX a. pradžios Lietuvos keliautoją ir Vladislovo Sirokomlės kūrybos įkvėpėją, supažindino klausytojus su lietuvišku V. Sirokomlės tekstu, rastu Lietuvos literatūros ir meno archyve, ir jo radimo aplinkybėmis. LEU lektorius Valdas Selenis aptarė politines Vilniaus metamorfozes rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis išleistuose XIX–XX a. kelionių vadovuose. MRU docentė Brigita Žuromskaitė pranešime „Keliavimo mada ir turizmas: kuria linkme einame?“ pristatė aktualias šiuolaikinio turizmo plėtros tendencijas. LEU Istorijos fakulteto absolventė Rūta Tolkačevskienė perskaitė išsamų pranešimą apie Istorinio naratyvo kaitą 1918–2013 m. kelionių vadovuose. Alinos Katunian parengtas pranešimas apie XXI a. turistą ir iššūkius turizmo verslui, kurių ryškiausias – turizmo sektorius darbuotojų trūkumas, buvo perskaitytas jos kolegos iš Vilniaus kolegijos. LEU lektorius Domininkas Burba pranešime „Tarp mokslo ir komercijos. Pagrindinės tendencijos Lietuvos kelionių vadovuose po 1991 m.“ pristatė ir aptarė naujausius kelionių vadovus. Paskutinį konferencijos pranešimą apie XXI a. kelionių tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje, iš kurių išsiskiria individualių kelionių skaičiaus didėjimas, perskaitė Vilniaus, Socialinių mokslų, Vilniaus verslo kolegijų, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos atstovė ir UAB „Achemos grupė“ konsultantė Irena Achonen.

Konferenciją užbaigė organizacinio komiteto pirmininkas Robertas Jurgaitis reziumuodamas, kad renginys pavyko, išties buvo perskaityta daug įdomių ir aktualių pranešimų, kurių galėjo būti ir daugiau. Kitais metais „estafetę“ perims MRU, kur vyks antroji konferencija, be to, yra galimybė nagrinėjant aptartą temą bendradarbiauti ir su VU.

Pasibaigus konferencijai iškart pristatytos trys knygos: Rasos Čepaitienės sudarytas straipsnių rinkinys „Vietos dvasios beieškant“ (Vilnius, 2014), LEU absolvento, Kauno IX-ojo forto darbuotojo Rolando Vytauto Lingio bakalauro darbo pagrindu parengtas „Protestantizmo paveldas Lietuvoje: kelionių vadovas“ (Vilnius, 2013) ir dar šiemet pasirodysiantį „Tarptautinį kunigaikščių Radvilų kelią“ (Vilnius, 2015) pristatė jo rengėjas, LEU docentas Deimantas Karvelis.